- kaulingas
- káulingas, -a adj. (1) K, BŽ487, SlavI611, kaulìngas (1) Rod; SD107, M 1. turintis daug kaulų; kuris su stambiais kaulais: Káulingas šmotas mėsos, kur vieni kaulai J. Visi bajoro sūnūs, kaip ir jis pats, buvo tikri „nykščiai“: žemučiai, kresnučiai, bet platūs pečiuose, kaulingi ir raumeningi A.Vien. Kaulingosios žuvys (Teleostei) rš. Lydeka – kaulingoji žuvis, jos griaučiai visi kauliniai rš. Virti imamos kaulingos žuvys, kepti – mėsingos rš. Kaulingosioms žuvims yra būdingas kremzlinio stuburo kaukolės ir pelekų sukaulėjimas rš. Kaulinga kiaulė J.Jabl. Kaulingas kuinas rš. Jo rankos kaulingos rš. Kaulìngo arklio neinšersi Rod. 2. kietas, dervingas (apie medį): Eglė esti baltoja ir raudonoja: raudonoja labai káulinga (šerdinga) ir smalinga Kp. Káulingas medžias stipresnis, ale kur reikia pjaustyti ar skaldyti, tai anas trupa Užp. Lentos labai gražios: nekáulingos, lengvos Užp. Káulingos malkos daug kaitresnės Sv.
Dictionary of the Lithuanian Language.